|
|
Kunigo švietėjo Jono Katelės biografija
Jonas
Katelė Lietuvos kunigas, švietėjas, daraktorius draudžiamos
lietuviškos spaudos platinimo ir slaptų lietuviškų mokyklų
organizatorius.
Gimė 1831 m. sausio 13 d. Suvainiškiuose Kupiškio vlsč. Mirė 1908 m.
gegužės 21 d. Palaidotas Panemunėlyje.
1855 m. baigęs Varnių kunigų seminariją, kuriai tuo metu vadovavo
M.Valančius, Jonas Katelė 1856 1872 m. kunigavo Naujamiestyje, 1861
m. tik vieną mėnesį Dusetose, 1861 1872 m. Zarasuose, nuo 1872 m. iki
1908 m. Panemunėlyje.
Zarasuose Jonas Katelė rado gerą seminarijos draugą Mykolą Skorupskį,
tuometinį bažnyčios kleboną. Jie ranka rankon su klebonu dirbo
parapijoje. Reikėjo daug ką sutvarkyti, nes Zarasai nebuvo toks mažas
miestelis, reikėjo ir bažnyčios remonto darbus atlikti, gavę M.
Valančiaus raštą, kuris ragino steigti slaptas lietuviškas mokyklas
sodžiuose, bajorus padėti materialiai, J. Katelė su M. Skorupskiu
ėmėsi švietimo darbo, tačiau užklupus istoriniams įvykiams, Didžiajam
18631864 m. sukilimui prieš rusų valdžią, Zarasai gyveno aktyvaus
pasipriešinimo Rusijai nuotaikomis. Be to, švietimo skatinimui trukdė
ir bajorų abejingumas.
Zarasams tapus vienu iš maištininkų epicentru, įsteigtas Zarasų
sukilėlių komitetas, kurio nariu taip pat buvo ir Jonas Katelė.
Numalšinus sukilimą, jis tuo metu išgyveno šiurpius sukilimo
padarinius. Zarasuose buvo pastatytos kartuvės, miesto kalėjimas pilnas
sukilimo dalyvių. Jonas Katelė lankė juos, klausė paskutinių
išpažinčių, labai sielvartavo. Jis buvo šiurpių egzekucijų liudininku,
matė ir girdėjo apie sukrečiančius ištisų sodžių ištrėmimus, o likę
sukilėlių artimieji buvo persekiojami, drausta vilkėti gedulo
drabužius, viešai melstis už žuvusiuosius, statyti jiems paminklus.
Taip pat J. Katelei teko išgyventi Obelių, Dusetų, Anykščių ir Svėdasų
klebonų ištrėmimą bei savo gero draugo M. Skorupskio tremtį. Po to,
Jonas katelė tapo Zarasų klebonu, stengėsi palaikyti ryšį su paprastais
žmonėmis, atlikti dvasininko pareigas ir kiek įmanoma užsiimti švietimo
darbu.
Išgyvenęs visus šiuos kraupius įvykius 1872 m. Jonas Katelė iškeliamas
į menkutę ir apleistą Panemunėlio parapiją, kaip už bausmę dėl jo
veiklos Zarasuose, norint palaužti jo maištingą dvasią, tačiau J.
Katelei tai nebuvo nei bausmė, nei pažeminimas.
Kunigas Jonas Katelė, atvykęs į Panemunėlio parapiją, tvirtai ėjo
lietuvybės keliu ir vedė kitus: kaimuose steigė slaptas lietuviškas
mokyklas ir jas kontroliavo, iš gabesnių mokinių ruošė daraktorius.
Pats mokė vaikus klebonijoje. Rūpinosi mergaičių švietimu. Organizavo
knygnešių tinklą draudžiamajai lietuviškai spaudai platinti. Rėmė
lietuviškų vadovėlių leidimą, slaptos lietuvių švietimo draugijos
Žvaigždė rengiamus vaidinimus, J. Katelei klebonaujant Panemunėlio
parapijoje buvo sukurtas ir pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis
Nepadėjus ner ko kasti. Šis vaidinimas davė pradžią tolesnei
teatrinei veiklai. Taip pat J. Katelė bendradarbiavimo bei rašė
straipsnius laikraščiuose ir žurnaluose Przgląd Katolicki, Slowo ir
Tygodnik Powszechny. Parašė Antano Strazdo biografiją (Tygodnik
Powszechny,1877, Nr. 30, perspausdinta Aušroje 1833 m. Nr. 8/10).
Taip pat gavo leidimą naujai bažnyčiai statyti, pats rūpinosi
statybomis ir jas prižiūrėjo, kadangi turėjo patirties iš praleistų
kunigavimo metų Zarasuose. Jam klebonaujant Panemunėlio parapijoje buvo
įžiebtas naujas lietuvybės centras Lietuvoje.
Neeilinio, išsilavinusio, mokėjusio 4 kalbas kunigo paprastumas,
svetingumas ir erudicija traukė šviesiausius Lietuvos protus: J.
Basanavičių, A. Smetoną, J. Jablonskį, P. Matulionį, M. Riomerį, A.
Jakštą Dambrauską, Maironį, A. Vienažindį, J. Tumą Vaižgantą.
Jis buvo Dievo ir žmonių mylimas, jojo atminimas palaimintas, toks
gražus užrašas ant paminklinio kryžiaus, pastatyto Rokiškio dekanato
Panemunėlio parapijos kunigui švietėjui Jonui Katelei.
|